Ėjo ežiukas per mišką gaudydamas varnas. Bet varnos nebuvo kvailos, todėl skraidė labai aukštai.

~

Ėjo ežiukas per mišką ir jautė, kad nuo pat gimimo yra spygliuotas. Tuo tarpu jo spygliai jautė, kad nuo pat gimimo yra ežiuoti.

~

Bėga du ežiukai bėgiais.
- Na ir šlykštūs laiptai!
- Nieko, va, liftas atvažiuoja...

~

Tupi ežiukas po spintele. O spintelė tai be kojyčių.

~

Eina lapė mišku, žiūri - ežiukas tipena, visas plikut plikutėlis. Lapė:
- Tu ką, į armiją patekai?
- Ne, į žoliapjovę...

~

Ėjo ežiukas per mišką ir „pūtė arabus“. Visiems buvo linksma, tik arabams kažkodėl kažkas nepatiko.

~

Ėjo ežiukas per mišką ir meldėsi:
- Kad tik nepradėtų lyti, kad tik nepradėtų lyti.
Tikriausiai todėl, kad prieš tai prasidėjęs lietus dar nebuvo pasibaigęs.

~

Susitinka ežiukas bebrą ir klausia:
- Bebre, bebre, gal kartais žinai, ką reiškia, jei niežti kairę letenėlę?
- Gausi pinigų.
- O jei niežti dešinę letenėlę?
- Sveikinsiesi.
- O jeigu nosį niežti?
- Na, tai reiškia, kad prisigersi.
- Bebre, o dar... ką reiškia, jei niežti nugarą?
- Klausyk, ežiuk, o tu nemanai, kad tau reikėtų nusiprausti?

~

Ežiukas su ežyte žaidžia slėpynių. Ežytė ir sako ežiukui:
- Jei mane surasi, aš būsiu tavo, o jei nesurasi, aš būsiu spintoje.

~

Eina ežiukas per dykumą ir sutinka kupranugarį:
- Klausyk, asile, čia pas jus ką, plikledis?
- Ne, o ką?
- Tai kurių galų visur smėlio pribarstyta?

~

Ėjo ežiukas per mišką, o iš neturėjimo ką veikti tiesiog spjaudė ir gaudė. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodė keistokai, nes spjaudė ežiukas, o sugaudavo kažkodėl tik Knysliukas.

~

Įkrito du ežiukai į gilią duobę. Vienas ir sako:
- Na, tai ką dabar darysim?
- Vargšas, net ir čia be darbo neiškenti...

~

Susitinka du ežiukai. Vieno iš jų letenėlė aprišta.
- Oi, kas tau nutiko?
- Nieko, pasikasyt norėjau...

~

Sėdi ežiukas ant upės kranto ir rūko žolę. Iš vandens išnyra bebriukas:
- Ką veiki, ežiuk?
- Žolę rūkau.
- O kas čia tokio?
- Va, imk, įtrauk vieną dūmą, nunerk į kitą upės krantą ir sugrįžk atgal, tada ir suprasi.
Bebriukas įtraukė dūmą ir panėrė po vandeniu. Išniręs kitame upės krante susitiko begemotą, o begemotas jo ir klausia:
- O, bebriuk, ką čia veiki?
- Žolę rūkau, linksminuosi.
- Iš kur gavai?
- Taigi va, ežiukas ant kito upės kranto visus vaišina. Nuplauk, gausi ir tu!
Netrukus prieš apsvaigusį ežiuką išnyra begemotas. Jį pamatęs ežiukas ima persigandęs šaukti:
- Išpūsk, bebriuk, išpūsk!!!!!

~

Atėjo ežiukas į kirpyklą. Įsirangė į kėdę, dairosi, nekantrauja. Prieina kirpėja ir klausia:
- Na, tai kaip kirpti?
- Ežiuku!!!

~

Išėjo kartą dramblys ir ežiukas į žvalgybą. Slenka abu pamiške, tyko. Staiga ežiukas krinta ant žemės ir nesavu balsu ima spiegti:
- Bėk, drambly, mane pastebėjo!

~

Plaukia krokodilas upe. Žiūri - tipena upės krantu švilpaudamas ežiukas, granatomis ir dinamitu visas apsikarstęs. Krokodilas ir klausia:
- Ei, ežiuk, kam tau tos granatos?
- Nusprendžiau išsprogdinti begemotą.
- Kodėl?! - sunerimsta krokodilas.
- Todėl, kad jo tokia didelė burna.
- Mmm, aišku, - sumurmėjo krokodilas ir nuplaukė stipriai sukandęs nasrus.

~

Ėjo ežiukas per mišką didžiule granata nešinas ir mažučiais batukais avinas...

Žako papūga Maksas kalba lietuviškai.

- Mano vėžliukas... niekam neduosiu!!!

Šių dienų pasaka